šiaudadūšis

ךiaudadū̃šis, -ė (hibr.) adj., smob. (2) Š, NdŽ, KŽ, Pns, Gs, Gž, Alk, An, Sdb; A1885,403(Brt), L, Rtr žr. šiaudadvasis: Ir tas šiaudadū̃šis mat geru žmogus dedas PnmR. Esi vyras, ne šiaudadūšis Blv. Tardymų metu atsirado silpnavalių, šiaudadūšių, netgi išdavikų rš. ^ Buvo paukštė šiaudadūšė, nešė lizdą ramtatinį, sudėjo kiaušinį šimtatrynį (kanapė) Pn.